kanebėkas

kanebėkas
kanebė̃kas sm. (2) J, Šk, Ss žr. kanabėkas 1: Tėvas pasiėmė kanebė̃ką ir vertė iš vežimo mėšlą Snt. Velnias su kanebėku laukė BsMtII75.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”